Vienišos mamos ar tėčio statusas: kaip susidraugauti?

 Renata Cikanaitė Projekto tėvams „Tėvai ryšyje“ autorė
www.tevairysyje.lt 

Šiandien vienišų tėvų yra beveik tiek pat, kiek ir tradicinių šeimų, kurias istoriškai sudaro mama, tėtis ir vaikai.

Vienišų tėvų kasdienybė yra labai panaši į visų kitų šeimų kasdienę rutiną ir tuo pačiu joje tikriausiai yra dar daugiau įtampos tiek suaugusiajam, tiek vaikams.

Vieniša mama ar tėtis gali jaustis skęstantis pareigose rūpintis vaikais, eiti į darbą, apmokėti sąskaitas, atlikti namų ruošos darbus, būti atrama vaikams, neturėti su kuo susikeisti vietomis...

Vienišam tėčiui ar mamai – didesnis emocinis nuovargis

Vaiko auginimas dažnai nėra lengvas bet kokiomis aplinkybėmis. Auginant vaiką tik vienam iš tėvų, dažnai iššūkių padaugėja, nes visi kasdienės vaiko priežiūros darbai ir rūpesčiai gula tik ant vieno žmogaus pečių.

Vienišas tėtis ar mama patiria didesnę įtampą, fizinį ir emocinį nuovargį. Tad jei jaučiate, kad esate pervargę ir pikti, atsitraukite ir prašykite aplinkinių pagalbos.

Aktualus vienišam tėčiui ar mamai – ir pajamų klausimas

Vieniši tėčiai ir mamos taip pat paprastai turi mažesnes pajamas ir buitis dėl to tampa tik sudėtingesnė. Žongliruoti tarp darbų, vaikų priežiūros, mokyklos, vasaros užimtumo jau yra sunku, nes atrodo, kad viskam neužtenka laiko ir vieno žmogaus rankų, bet jeigu dar turime į visa tai įtraukti ir finansinio pajėgumo klausimą, situacija dar labiau paaštrėja.

Vaikas šalia neturi „abiejų tėvų pavyzdžio“

Taip pat labai dažnai vieniša mama ir tėtis nerimauja, kad vaikui trūksta vyriško ar moteriško pavyzdžio šeimoje. Ir kad vaikas auga emociniame ir socialiniame nepritekliuje.

Situacijos pakeisti negalime, tačiau požiūrį – taip

Situacijos mes neretai pakeisti negalime. Tačiau tikriausiai lygiai taip pat svarbu, ką mes patys apie tą situaciją galvojame, ir koks yra mūsų santykis su tuo, kas vyksta. Norėdami sumažinti stresą ir nerimą vienišoje šeimoje mes galime:

• sutelkti dėmesį į mūsų požiūrį į situaciją. Situacijos tai nepakeis, bet žinodami, kad mūsų mintys apie gyvenimą mumyse pagimdo jausmus, o jausmų vedini mes priimame sprendimus, tikriausiai sutiksime, kad būtų pravartu padaryti savo minčių ir įsitikinimų „inventorizaciją“ ir pasižiūrėti, ar visos tos mus aplankančios mintys yra naudingos.

• Nuolat rodyti vaikui savo meilę, nes ji neribota ir niekada nesibaigia. Kiekvieną dieną skirkite laiko žaisti, skaityti, vaikščioti ar tiesiog pasėdėti su vaiku. Jeigu esate pavargę, paprasčiausiai pakvieskite vaiką prisijungti prie namų ruošos darbų ir taip pabūkite kartu.

• Turėti kuo aiškesnę rutiną. Struktūra, pvz., reguliarus valgio ir miego metas, padeda jūsų vaikui žinoti, ko tikėtis, ir kyla mažiau nesusipratimų bei konfliktų dienos metu.

• Rasti žmogų, kuriuo pasitikite ir kuris galės prižiūrėti jūsų vaiką, kai jums reikės dirbti, pailsėti, keliauti darbo reikalais. Neužkraukite reguliariai jaunesnio vaiko priežiūros vyresniajam, mat visi vaikai yra vaikai, ir kad ir koks jų amžius, jie turi didelį poreikį tokie būti.

• Nustatyti aiškias ir nuoseklias ribas. Tai taip pat suteikia vaikams saugumo, o jums kasdienybėje – aiškumo ir paprastumo.

• Pasitikėti savimi ir tuo, kad jūsų užtenka. Nekompensuokite dovanomis, kad esate vienišas tėtis ar mama.

• Pasirūpinti savimi. Įtraukite fizinį aktyvumą į savo kasdienę rutiną, valgykite sveikai, daug miegokite. Skirkite laiko veiklai, kuri jums patinka. Savaitę ir jos darbus pradėkite planuoti nuo laiko sau, tada suplanuokite laiką su vaiku, o tada – visa kita.

• Ieškoti bendrystės. Pasiieškokite progų bendrauti su kitais tėvais, prisijunkite prie vienišų tėvų paramos grupės. Kreipkitės pagalbos į artimuosius, draugus ir kaimynus. Prašyti pagalbos yra stiprybės ženklas. Tai reiškia, kad jūs žinote, kas svarbu jūsų šeimai, ir to siekiate.

• Juoktis ir mėgautis gyvenimu. Išsaugokite humoro jausmą spręsdami kasdienius iššūkius. Situacijų tai nepakeis, bet nudažys jas kitomis spalvomis.

• Kalbėtis apie skyrybas. Dauguma vienišų šeimų yra skyrybų pasekmė. Jei taip yra jūsų šeimoje, pasikalbėkite su vaiku apie tai, kaip gyvensite dabar. Įsiklausykite į vaiko jausmus ir stenkitės nuoširdžiai atsakyti į jo klausimus. Venkite nereikalingų smulkmenų ar neigiamų minčių apie kitą tėvą. Priminkite savo vaikui, kad abu jį mylite ir kad tai niekada nepasikeis. Stenkitės reguliariai bendrauti su kitu vaiko tėvu, jeigu tai įmanoma.

• Įvertinti naujų santykių brandą. Jei susitikinėjate su nauju žmogumi, pagalvokite, kokį poveikį vaikui turės jūsų nauji romantiniai santykiai. Ieškokite partnerio, kuris su jumis ir jūsų vaiku elgsis pagarbiai. Apsvarstykite galimybę palaukti, kol su kuo nors užmegsite tvirtus santykius, prieš supažindindami jį su savo vaiku. 

• Ieškoti teigiamų kitos lyties pavyzdžių. Jei vaiko mama ar tėtis nedalyvauja jo gyvenime, galite nerimauti dėl to, kad jūsų vaiko gyvenime trūksta vyriško ar moteriško pavyzdžio. Supažindinkite vaiką su savo draugais, šeimos nariais, kurie galėtų būti tvirtais, ilgalaikiais pavyzdžiais vaiko gyvenime.

Vienišų tėvų patirtis gali būti sunki...

Tokia dažnai ir bus. Tad labai svarbu pasitarti su savimi ir susitarti dėl savo požiūrio į tai, nes mūsų mintys ir įsitikinimai tą pačią situaciją gali dar labiau apsunkinti, arba, atvirkščiai – įnešti į ją lengvumo ir atlaidumo.

Neužmirškime, kad vaikai nuolat mus stebi ir mokosi iš mūsų, ir paklauskime, kokiais žmonėmis mes norime, kad jie užaugtų?